- piemeninis
- piemenìnis, -ė adj. (2) J; SD243, K susijęs su piemeniu, piemeniui priklausantis.
Dictionary of the Lithuanian Language.
piemeninis
Look at other dictionaries:
piemeningas — piemenìngas, a adj. (1) 1. NdŽ turintis daug piemenų. 2. turintis vaikų, tinkančių ganyti, tinkančių būti piemenimis: Tas įnumis piemenìngas, t. y. turia vaikų, priaugusių ant piemenų J. Jis piemenìngas žmogus: vaikų turi kaip velnių Vl. 3. N… … Dictionary of the Lithuanian Language
